1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas –
nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių
užsienio reikalų ministrai – J. fon Ribentropas ir V. Molotovas.
Šie susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją,
juodojo birželio tragediją.
1941 06 22 Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą jų pasirašytos sutartys neteko galios, bet liko
slaptųjų susitarimų padarinys – SSRS įvykdyta Baltijos valstybių aneksija. Sovietų Sąjunga neigė
slaptųjų protokolų egzistavimą.
1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis,
sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos
šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje.
Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys  keliavo į tas Baltijos kelio
vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas.
Baltijos kelyje aktyviai dalyvavo ir tuometiniai pareigūnai – vieni užtikrino viešąją tvarką ir eismo
saugumą, kiti – susikibę už rankų stovėjo gyvoje žmonių grandinėje.
Didžiausias protesto akcijos pasiekimas buvo tai, kad Sovietų Sąjunga nusileido bendram Baltijos
šalių gyventojų protestui, pripažindama praeities nusikaltimus. Sovietų Sąjungos aukščiausioji
vadovybė pripažino slaptą Molotovo–Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu.
Tai tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.

LPVA valdybos informacija