Trys dešimtys kariaujančios Ukrainos vaikų Panevėžyje stengiasi pamiršti visiškai nevaikiškus savo išgyvenimus. Vieni per karą neteko tėvų, kitų tėvai tebekariauja. Savo tėvynėje jie nuolat girdi sirenas, įspėjančias slėptis nuo sprogdinimų, mato karo nusiaubtus namus, degančius pasėlius.

Vaikus atlydėjusios pedagogės  teigia, jog visi – neabejotinai sužeisti. Jų skausmas reiškiasi ne tik ašaromis, liūdesiu, bet ir netikėtai pratrūkstančiu juoku, kai nebeįmanoma suvaldyti emocijų.
Pusė vaikų į Panevėžį atvyko iš Vynicios. Šis miestas – Panevėžio partneris, jo žmonės mūsų bičiuliai. Vynicios vaikus atlydėjusi Viktorija  jų neklausinėja apie patirtus išgyvenimus bei netektis.
Olena  atlydėjo Irpinės vaikus. Ji – pedagogė, šiame mieste dirba mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Vaikų kelionę į Aukštaitijos sostinę parėmė verslo įmonės, nevyriausybinės labdaros organizacijos. Būta ir pavienių gyventojų, kurie karo vaikams skyrė lėšų, atnešė ir sodo gėrybių.
Kad vaikams liktų kuo mažiau laiko gyventi karo prisiminimais, Panevėžyje jiems pasiūlyta kuo daugiau vaikiško džiaugsmo suteikiančių veiklų. Vaikai jau keliavo į Klaipėdos delfinariumą, dar aplankys Kernavę, Trakus, Vilnių. Laukia plaukimas baidarėmis ir kitokie malonūs užsiėmimai.
Prie vaikų užimtumo prisidėjo ir LPVA Panevėžio filialo veteranai. Filialo valdybos narys bitininkas Ignas Raila talkinant jo kolegai Bitininkų draugijos valdybos nariui Jonui Skirkevičiui surengė vaikams edukacinę programą supažindinimui su  bičių gyvenimu, bitininkų veikla ir bitininkyste. Stovyklautojai buvo padalinti į dvi grupes, kurias noriai priėmė sodybų šeimininkai Gediminas ir Vytautas. Vaikai rengėsi bitininkų „darbo“ drabužiais, žiūrėjo kaip išimami medaus koriai, patys bandė medsukiu išsukti medų, mokėsi iš bičių vaško gaminti žvakes, skanavo medų ir džiaugėsi bendryste. Kalbos barjero net ir nepastebėjo, nes nepriekaištingais vertėjais buvo LPVA veteranai Vitalijus ir Eugenijus.

Susitikimu liko patenkinti ir vaikai ir veteranai.

LPVA Panevėžio filialo informacija