Lygiai prieš 35 metus, 1991 m. rugpjūčio 19 d., Maskvoje prasidėjo pučas – Valstybinis ypatingosios padėties SSRS komitetas (vadinamasis GKČP, kuriam priklausė SSRS viceprezidentas G. Janajevas, vidaus reikalų ministras B. Pugo, KGB vadovas V. Kriučkovas, gynybos ministras D. Jazovas ir kiti) 6 valandą ryto pranešė apie tariamą SSRS prezidento M. Gorbačiovo ligą (iš tiesų jis buvo izoliuotas Forose, Kryme, kur atostogavo) ir pasiskelbė perimantis valdžią. Komiteto įsakymu Sovietų Sąjungoje buvo įvesta karo padėtis, liepta tučtuojau išformuoti valdžios struktūras ir karines formuotes, neatitinkančias SSRS įstatymų, sustabdyti politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, trukdančių normalizuoti padėtį, veiklą, uždrausta rengti demonstracijas ir mitingus, įvesta žiniasklaidos kontrolė.
Lietuvoje sovietų kariuomenė jėga užėmė strateginius objektus – Kauno radijo ir televizijos centrą bei Sitkūnų retransliacijos stotį, blokavo magistralinius kelius, tiltus ir uždarė Vilniaus oro uostą, taip pat užgrobė Spaudos rūmus ir nutraukė nepriklausomų laikraščių spausdinimą, o Vilniaus garnizono vadas V. Uschopčikas įvedė komendanto valandą ir paskelbė karinę kontrolę mieste. Lietuvos gyventojai rengėsi gintis pasyviai – pilietinio nepaklusnumo akcijomis. Lietuvos Respublikos institucijos ignoravo sovietų komendanto V, Uschopčiko nurodymus įvesti karinę kontrolę, o policijos pareigūnai kartu su savanoriais saugojo Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir kitus svarbiausius valstybės pastatus, taip pat užtikrino rimtį miestuose bei stabdė galimas provokacijas.
Rugpjūčio 19 d. rytą buvo skubiai sušaukta VRM kolegija, pirmininkaujama Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento generalinio komisaro, vidaus reikalų ministro pirmojo pavaduotojo Petro Liuberto. Kolegija aptarusi susiklosčiusią padėtį, vienbalsiai priėmė protokolinį sprendimą „Dėl vidaus reikalų sistemos veikimo ypatingomis sąlygomis“. Buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, kad būtų priimtas nutarimas dėl pripažinimo, jog Lietuvos Respublikos policijos ir vidaus tarnybų funkcionalumas šioje situacijoje yra gyvybiškai svarbus, o pareigūnai vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, vadovaujant tik Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotam asmeniui. Vyriausybė atitinkamai greitai sureagavo, priėmusi keletą labai svarbių nutarimų bei potvarkių, pripažinusi Lietuvos Respublikos policijos ir vidaus tarnybų funkcionavimą gyvybiškai svarbiu ir įpareigojo Lietuvos Respublikos VRM įstaigų vadovus akivaizdaus reguliarios TSRS kariuomenės dalinių užpuolimo atveju imtis priemonių pareigūnų gyvybėms ir ginklams išsaugoti.
Policijos pareigūnai pučo metu saugo LR Vyriausybės rūmus
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimus dėl perversmo SSRS padarinių Lietuvos Respublikoje ir dėl pasiruošimo politiniam streikui. Prie parlamento rūmų privažiavo SSRS kariuomenės šarvuočių ir tankų kolona, bet čia aptikusi rūmus apsupusią ir juos ginti pasiryžusią minią, atsitraukė. Rugpjūčio 21 d. keletas sovietinių vidaus kariuomenės kariškių pabandė prasiveržti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir susirėmė su Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariais, per susirėmimą žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, o keletas savanorių buvo sužeisti. Pučui Maskvoje žlugus, SSRS kariškiai ir omonininkai pasitraukė iš visų Lietuvoje užimtų pastatų, taip pat ir per tragiškus sausio įvykius užgrobtų televizijos bokšto bei Lietuvos policijos akademijos rūmų Valakampiuose. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas uždraudė komunistų partiją bei SSRS represinių institucijų veiklą Lietuvoje. Vilniuje ir Klaipėdoje buvo nukelti V. Lenino paminklai, perimta KGB rūmų Vilniuje ir patalpų rajonuose apsauga.
Žlugus Maskvos pučui, Lietuva iškovojo visišką faktinę nepriklausomybę, o vakarų pasaulis pradėjo masinį Lietuvos valstybingumo pripažinimą.
Žlugus pučui nuo komunistų partijos CK pastato sovietinę vėliavą nukabina greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnas R. Bieliauskas
Informaciją paruošė LPVA valdybos narys Skirmantas Andriušis
