Tarpukario Lietuvos policija rūpindamasi pareigūnų ir darbuotojų sveikatinimu, prieš pat 1933-ųjų kurorto sezoną baigė statyti naują, vieną didžiausių bei moderniausių sanatorijų Palangoje. 1933 m. gegužės mėn. 3 d. iliustruotas dienraštis DIENOS NAUJIENOS rašė: „Policijos sanatorija turės elektros šviesą, vandentiekį ir kanalizaciją. Pramogoms bus įrengta teniso aikštelė, krakietui aikštelė, ping-pong‘o prietaisai ir šratėliais šaudyti tyras. Sanatorijoje bus skaitykla, dvi valgyklos, krautuvėlė, bilijardas. (…) Pažymėtina, kad sanatorija turės svečių patogumui gydytoją, kurio patarimais sanatorijos gyventojai galės pasinaudoti veltui“.
Modernių bruožų dviaukštė medinė sanatorija Vytauto gatvėje, vienu metu galėjo aptarnauti 50-60 svečių. Policijos darbuotojams buvo teikiamos ne tik į bendrą apsistojimo kainą įtrauktos medicinos, poilsio ir pramogų, bet ir maitinimo paslaugos dvejose valgyklose. Sanatorija netoli Birutės kalno turėjo net savo pliažo ruožą.
Specialiai šiai sanatorijai buvo pagaminti tautinio stiliaus baldai, o Vokietijoje užsakyti indai pažymėti policijos emblemomis ir abraviatūra PSK (Policijos Sporto Klubas).
Įdomus faktas tai, kad sanatorijos paslaugų kainos (jos tikrai buvo prieinamos lyginant su kitomis panašaus tipo įstaigomis) priklausė nuo pareigūno rango – kuo aukštesnės pareigos, tuo brangiau reikėjo mokėti (nejučia prisimename XX a. dešimtojo dešimtmečio patirtis, kai vasaros sezono metu į tuometinę VRM sanatoriją „PUŠYNAS“ eiliniam pareigūnui pakliūti nebuvo jokių šansų).
Sanatorijoje ilsėjosi visų kategorijų pareigūnai su šeimomis, neretai ir svečiai iš užsienio šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos ir kt.), todėl galimybės rezervuoti  kambarius visiems norintiems tapo vis sudėtingesnės. Sanatorijos patalpos kasmet pridedant po 15-20 poilsio vietų buvo šiek tiek plečiamos.

Iš Lietuvos policijos muziejaus