Lietuvos policijos
veteranų asociacija

Turite klausimų? +370 5 271 7902
El. paštas lpva@policija.lt

MINIMOS 30-OSIOS MEDININKŲ ŽUDYNIŲ METINĖS

Liepos 31 dieną minėsime liūdną datą – lygiai prieš 30 metų, Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Šiuo kruvinu išpuoliu norėta įbauginti Lietuvos žmones, sukelti nepasitikėjimą tik atsikūrusia valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja padėties.

1990 metų kovo 11 d. Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva laikėsi santūrios, taikingos politikos, tarpvalstybinius santykius siekė spręsti derybomis ir tarptautiniais susitarimais, tačiau per visas siūles braškanti sovietinė imperija ėmėsi desperatiškų veiksmų. Po 1991 m. sausio 13-osios agresijos Sovietų Sąjunga organizavo specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) diversijas Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postuose. Nuo 1991 m. pavasario iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus ir Rygos omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos pasienio postus. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, gadinama technika, naikinamas turtas ir žalojami Lietuvos pareigūnai.

Tragišką 1991 m. liepos 31-osios naktį (laikrodis ant policininko Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min.) Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du (vienas jų – Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų mirė ligoninėje 1991 m. rugpjūčio 2-ąją) pareigūnai, kurie vykdė tarnybines pareigas saugodami Lietuvos Respublikos sieną.

Įvykio vietos apžiūros metu (Eltos archyvas)

Rygos OMON smogikų aukomis tapo: vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rabavičius. Išgyveno vienintelis muitinės pareigūnas – sunkiai sužeistas Tomas Šernas.

Mindaugas Balavakas

Algimantas Juozakas

Juozas Janonis

Algirdas Kazlauskas

Šis žiaurus nusikaltimas, buvo įvykdytas Sovietų Sąjungos ir JAV vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Maskvoje išvakarėse, Lietuvoje vykstant ketvirtosioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.

1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo 1991 m. rugpjūčio 3-ąją – Medininkų pasienio kontrolės poste nužudytų Lietuvos Respublikos Pareigūnų laidotuvių dieną paskelbė gedulo diena, taip pat buvo sudaryta Vyriausybinė komisija žudynių Medininkų pasienio poste aplinkybėms ištirti.

1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, įvairių institucijų atstovai, užsienio lietuviai. Pagarbą Medininkų aukoms išreiškė į laidotuves atvykę JAV generalinis konsulas Leningrade (dabar – Peterburgas) Jackas Gosnellas, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago deputatas, Baltijos draugų rato pirmininkas baronas prof. dr. Wolfgangas von Stettenas, Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Dainis Ivans, Estijos atstovas Martas Tarmakas. Laidotuvių metu žuvusius ginklo brolius pagerbė Lietuvos policijos, pasienio bei muitinės pareigūnai. Po gedulingų mišių Katedroje minios žmonių žuvusiuosius lydėjo į Antakalnio kapines. Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.

Žuvusiųjų laidotuvės (Lietuvos  centrinis valstybės archyvas)

Po mirties Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinais (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas.1992 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku nužudyti pareigūnai už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Sausio 13-osios atminimo 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę apdovanoti medaliais.

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Medininkų pasienio kontrolės poste žuvusių Lietuvos Respublikos pareigūnų atminimui, šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio, 1993 metais buvo pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais septynis žuvusius pareigūnus.

Kasmet liepos 31-ąją vyksta tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, kuriuo pagerbiamas Medininkuose žuvusių pareigūnų atminimas. Bėgikai startuoja Medininkų pasienio poste, prie memorialo žuvusiems, o finišuoja prie Antakalnio kapinių Vilniuje, kur yra palaidoti nužudyti pareigūnai. 35 kilometrų estafetinio bėgimo trasą sudaro 7 etapai – tiek, kiek pareigūnų žuvo Medininkuose.

2016 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį nuosprendį Medininkų žudynių byloje.

Nustatyta, kad žudynes įvykdė OMON milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Visiems keturiems Lietuvos teismas skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis K. Michailovas, kiti užpuolikai nuteisti už akių.

Medininkų žudynių 30-metis primena, kad už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę buvo sumokėta aukščiausia kaina. Pasienio kontrolės poste žuvusių pareigūnų auka mus įpareigoja būti budriems – visada pasirengusiems apginti Lietuvos Nepriklausomybę.

Informacija parengta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

Atgal Medininkų žudynių 30-ųjų metinių minėjimo renginiai