Minime trisdešimties metų sukaktį, kai 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutinis Rusijos okupacinės armijos kareivis.

Nors apie atkuriamą nepriklausomybę Lietuva paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, paskutinis Rusijos okupacinės armijos karinis ešelonas šalį paliko tik 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23.46 valandą.

Kelių policijos ekipažas pasirengęs lydėti išvedamo dalinio koloną

Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo oficiali pabaiga, ši Lietuvos diplomatijos pergalė galutinai įtvirtino mūsų šalies nepriklausomybę.

Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva daug kartų bandė spręsti svetimos kariuomenės išvedimo klausimą, tačiau Sovietų Sąjungos vadovybė mūsų šalies nepriklausomybės nepripažino ir derybos buvo nesėkmingos. Situacija pradėjo keistis pralaimėjus pučui Maskvoje ir galutinai subyrėjus Sovietų Sąjungai. 1991 metų gruodžio 24 d. Rusijos Federacijos Vyriausybė paskelbė, kad ji perima ir tęsia visas SSSR teises ir pareigas.

 Po įtemptų dvišalių derybų, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas buvo pasirašytas 1992 metų rugsėjo 8 d. Maskvoje.

Lietuvoje tuo metu buvo dislokuotos 223 kariniai daliniai, kuriuose tarnavo apie 35 tūkstančiai kariškių, 180 lėktuvų, apie 1000 vnt. tankų, apie 1900 vienetų šarvuočių.

Prie ankstyvo ir sklandaus kariuomenės išvedimo iš Lietuvos reikšmingai prisidėjo ir Vakarų valstybės, visokeriopai skatindamos Rusiją ir teikdamos jai materialinę paramą, ypač butų perkeliamoms karių šeimoms statybai Rusijoje.

Tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 metais, net metais anksčiau nei iš Vokietijos ir kai kurių kitų užsienio valstybių, buvo visos Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pastangas vainikavusi sėkmė. Krašto apsaugos ministro įsakymu, Rusijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo atminimo ženklu buvo apdovanoti 399 prie svetimos kariuomenės išvedimo aktyviai prisidėję asmenys – kariškiai, muitininkai, pasieniečiai, miškininkai, geležinkelio ir transporto darbuotojai, žurnalistai, policijos pareigūnai ir kitų žinybų  darbuotojai.

Garbingą apdovanojimą pelnė ir 11 policijos pareigūnų ( nurodytos 1993 m. apdovanojimo metu eitos pareigos) :

Vytautas Navickas – VRM Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyresnysis komisaras,

Stasys Paskačius – VRM Policijos departamento Viešosios policijos valdybos komisaras,

Olegas Mažuika – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresnysis komisaras,

Antanas Ruzgas – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos vyresnysis komisaras,

Česlovas Ūselis – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Savivaldybių policijos vyresnysis komisaras,

Gediminas Žemaitis – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisaras,

Tadas Korsakas – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato policininkas,

Gerardas Paukštys – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresnysis policininkas,

Alfredas Vilbikas – Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Savivaldybių policijos komisaras,

Albinas Papečkys – Marijampolės miesto ir rajono policijos komisariato vyresnysis komisaras,

Olegas Travkinas – Radviliškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos komisaras – inspektorius.

LPVA valdybos informacija