1990 m. kovo 11d., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo imtasi organizuoti mūsų valstybės sienų apsaugą, nes iki nepriklausomos valstybės atkūrimo didžioji Lietuvos sienų dalis buvo Sovietų Sąjungos (SSSR) vidinės sienos. SSSR Lietuvos atsiskyrimo nepripažino ir visokeriopai siekė užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos valstybingumo atstatymo žingsniams, pasitelkdama Lietuvos teritorijoje (ir ne tik) veikusias represines struktūras – KGB, sovietinę kariuomenę, ypatingos paskirties milicijos būrį (OMON) pavaldų sovietinei vidaus kariuomenės divizijai. Buvo nusitaikyta į jaunos valstybės sienų apsaugą, kadangi valstybės siena – būtinas valstybės egzistavimo atributas.
SSSR vadovybė pavaldžioms represinėms struktūroms kėlė užduotį skaldyti Lietuvos visuomenę ir destabilizuoti padėtį Lietuvos Respublikoje. Po 1991 m. sausio 13-ąją įvykdytos agresijos prieš taikius Lietuvos gyventojus, prasidėjo OMON‘o ir Sovietų Sąjungos kariuomenės išpuoliai prieš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postus ir muitines Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. To meto Lietuvos Respublikos pasienio ir muitinės postus atstojo pasienyje prie pagrindinių kelių pastatyti, trispalvėmis vėliavomis papuošti laikini nameliai – statybininkų vagonėliai, kurie ne visada buvo aprūpinti net ryšio priemonėmis, tačiau, šie statiniai simbolizavo nepriklausomą valstybę.
Iš viso 1990–1991 m. buvo įvykdyta 18 Lietuvos pasienio apsaugos punktų užpuolimų.
Jų metu buvo žalojami valstybės sieną saugoję pareigūnai, deginami vagonėliai, trypiamos trispalvės ir naikinamas kitas valstybės turtas. Tokiais brutualiais su jokia teise nesuderinamais veiksmais norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja padėties. Todėl buvo svarbu kaskart atkurti sunaikintus sienų kontrolės postus ir nesitraukiant rodyti savo valstybinę valią, bet nesileisti iššaukiamiems į abipusį ginkluotą konfliktą.
Pats žiauriausias išpuolis prieš Lietuvos valstybę įvykdytas 1991 metų liepos 31-ąja Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija. Sovietiniai omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką, kelių policininkus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską, muitininkus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo įautinių žaizdų mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę didžiulių pastangų dėka medikams pavyko išgelbėti.
1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, užsienio šalių atstovai, įvairių institucijų darbuotojai, užsienio lietuviai. Laidotuvių metu žuvusius ginklo brolius pagerbė Lietuvos pasienio ir policijos pareigūnai, muitininkai bei kariai. Po gedulingų mišių Katedroje daugybė žmonių žuvusiuosius lydėjo į Antakalnio kapines. Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.
1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius).
Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas. Dar trys omonininkai – Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlynikas ir Aleksandras Ryžovas buvo nuteisti įkalinimu iki gyvos galvos už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti.
Žuvusiųjų Medininkų pasienio poste atminimas įamžintas ir Lietuvos policijos muziejuje, kur eksponuojami žuvusių policijos pareigūnų asmeniniai daiktai, fotonuotraukos ir dokumentai.
Lietuvos policijos muziejaus informacija
