1990 metų rugsėjo 1 d. buvusioje SSSR Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto (Ateities g. 20) ir VRM Mokymo centro (Valakampių g. 5) bazėje mokslo metus pradėjo tuomet jauniausia Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Lietuvos policijos akademija, kuri rengė policijos pareigūnus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Jaunų, išsilavinusių kadrų poreikis atsikuriančiai Lietuvos policijai buvo didžiulis, todėl skubos tvarka imtasi steigti savą, lietuvišką policijos mokslo įstaigą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 13 d. priėmė Lietuvos policijos akademijos laikinąjį statutą. Tai buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje statutų, įtvirtinusių visiškai naują pakopinę studijų sistemą.

Remdamasis Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto“, vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis 1990 m. liepos 20 d. išleido įsakymą Nr. 170, kuriuo panaikino SSSR VRM Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto ir Lietuvos VRM Mokymo centro etatus, patvirtino Lietuvos policijos akademijos etatus, nustatė klausytojų priėmimo į pirmąjį kursą kontingentą (į dieninį skyrių – 500, į neakivaizdinį – 150).

Pirmuoju Lietuvos policijos akademijos viršininku buvo paskirtas teisės mokslų kandidatas, docentas Alvydas Pumputis, viršininko pavaduotojais – teisės mokslų kandidatai, docentai Justinas Pečkaitis ir Eugenijus Palskys.

Laikinasis Lietuvos policijos akademijos statutas galiojo neilgai, jau 1991 metų gegužės 14 d. jį pakeitė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos patvirtintas nuolatinis statutas, suderintas su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu.

Naujasis statutas iš esmės pakeitė Akademijos juridinį statusą ir suteikė didžiulę autonomiją – buvo panaikintas žinybinis pavaldumas Vidaus reikalų ministerijai ir ji tapo savarankiškai besitvarkančia valstybine aukštąja mokykla. Statutas taip pat įvedė aukštosioms mokykloms būdingas klasikines pareigybes: rektoriaus, prorektoriaus, dekano, katedros vedėjo bei kitas.

1991 m. liepos 25 d. įvyko pirmasis Akademijos vadovybės posėdis, kuriame buvo nutarta paskirti pirmuosius katedrų vedėjus :

Baudžiamosios teisės – teisės mokslų kandidatą docentą Vytautą Piesliaką, Konstitucinės teisės – teisės mokslų kandidatą docentą Saulių Katuoką, Operatyvinio darbo – teisės mokslų kandidatą docentą Igorį Bazylevą, Civilinės teisės ir proceso – teisės mokslų kandidatą docentą Juozą Vasiliauską, Administracinės teisės ir vidaus reikalų – teisės mokslų kandidatą Algimantą Urmoną, Baudžiamojo proceso ir kriminalistikos – teisės mokslų kandidatą Egidijų Kurapką, Politologijos ir filosofijos – istorijos mokslų daktarą docentą Česlovą Mančinską, Karinio ir fizinio parengimo – pedagogikos mokslų kandidatą docentą Bronių Dešuką, Kalbų – filologijos mokslų kandidatę V. Janulevičienę.

1990 – 1991 mokslo metų pradžioje katedrose darbavosi 62 pedagoginio mokslo personalo nariai. Tarp dėstytojų buvo trys mokslo daktarai ir 21 mokslų kandidatas, vienas profesorius ir 15 docentų. Bendras Akademijos personalo skaičius kasmet didėjo, ir 1996 m. buvo išaugęs iki 411 žmonių.

Naująja mokslo įstaiga jaunuolių susidomėjimas buvo didžiulis. Vien per 1990 m. rugpjūčio mėnesį, buvo gauti 727 prašymai priimti į dieninį skyrių. Studijuoti norinčiųjų skaičius vis didėjo ir1995 m. buvo gautas rekordinis skaičius prašymų – 916.

Per savo gyvavimo laikotarpį (1990 – 1997 m.), Lietuvos policijos akademija išleido 5772 kvalifikuotus policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų specialistus. Pirmąją pakopą (policininko kvalifikacija) baigė 3450 specialistų, antrąją pakopą (bakalauro studijas) – 1460, o trečiąją (magistro studijas) – 318.