2026 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos veteranų asociacijos nariai (apie 100 narių) ir kiti Laisvės gynėjai iš visos Lietuvos susirinko Seime ir iškilmingai paminėjo Laisvės gynėjų dienos 35-ąsias metines.
Minint Sausio 13-osios metines, Seime vyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas-gynėjų rikiuotė. Dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas raportavo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui. „Sveiki, gynėjai!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis. „Sveiks, tamsta!“ – pirmajam atkurtos valstybės vadovui atsakė susirinkusieji Seimo Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje. Pasak V. Landsbergio, Sausio 13-oji įrodė, kad neužtenka paskelbti laisvę ir nepriklausomybę, jas dar reikia ir apginti. „Godi imperija skelbė, kad valdo ir valdys „na vieki“ (per amžius), bet Lietuva pasakė kitaip, Lietuva pasakė: ne, laisvė yra mūsų teisė, kurią turime patys įgyvendinti ir apginti. Apginti reikalingi gynėjai, reikalingi pasiryžę žmonės. Jų buvo ir tada, šiandien aš juos irgi matau, džiaugiuosi ir sveikinu“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Mes pasakėme labai aiškiai visam pasauliui – Lietuva – tai ne Rusija, mūsų sostinė yra Vilnius, o ne Maskva“, – teigė jis. Pasak V. Landsbergio, tuomet atrodė, kad „Aukščiausioji Taryba buvo mūsų tvirtovė“. „Jei ją išlaikome, išlaikome Lietuvą. Ir tam jūs čia buvote, ir mes čia buvome“, – kalbėjo jis.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kalbėjo, kad prieš 35 metus laisvės gynėjai skirtingose vietose vykdydami skirtingas užduotis „buvo pasiryžę ginti jauną valstybę“, o tas ryžtas niekur nedingęs ir dabar. „Jūs esate mūsų didvyriai, jūs esate mūsų moraliniai herojai. Tuomet man, 20-mečiui, jūs buvote pavyzdys“, – kalbėjo R. Vaikšnoras. „Linkiu jums ko geriausios kloties, sveikatos, nes gyvename neramiais laikais, prieš, kuris buvo prieš 35 metus, šiandien okupuoja po truputį Ukrainą, blogis, kuris ateina iš rytų, niekur nedingo“, – sakė jis. Pasak kariuomenės vado, reikia būti pasirengus gintis „kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką“.
Lietuvos Policijos generaliniam komisarui Arūnui Paulauskui 1991-ųjų sausio įvykių metu buvo 17 metų. „Kartu su savo bičiuliais, dar buvome per jauni užeiti į vidų, tai buvome šalia Aukščiausiosios Tarybos rūmų kartu su turbūt šimtais tūkstančių kitų žmonių. Laukdami tikrai girdėjome tuos šūvius nuo Televizijos bokšto, tuos atgarsius. Prisimenu, tikrai labai gerai prisimenu kunigo kreipimąsi į susirinkusius lauke su paskutiniu palaiminimu ir su įspėjimu“, – sakė A. Paulauskas. Jis, kartu su atsargos brigados generolu Česlovu Jezersku, Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados Lietuvoje brigados generolu Christophu Huberiu bei kitais vadais apėjo rikiuotę ir sveikinosi su laisvės gynėjais.
Po iškilmingos rikiuotės šventės dalyviai susirinko į holą, kur susitiko su Policijos mokyklos kursantais, po to visi skubėjo į susitikimą Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Iškilmingą posėdį vedė Angonita Rupšytė. Susirinkusius pasveikino ir palaimino plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas. Tylos minute buvo prsisiminti ir pagarbti Lietuvos ir Ukrainos žmonės. Sveikinimo žodį tarė ir LRS pirmininkas Juozas Olekas. Jis prisisminė 1991 m. sauios 13 -sios įvykius ir prisiimtą atsakomybę. Lietuvos gynybos politiką pristatė Lietuvos Kariuomenės vadas generolas Raimondas Vaišnoras. Po jo pasisakė visų laukiamas Vokietijos 45-ajai šarvuotajai brigadai Lietuvoje vadovaujantis brigados generolas Christophas Huberis (Kristofas Huberis). Apie Italijos karinių pajėgų vaidmenį ginant rytinę NATO sieną papasakojo NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovas pulkininkas leitenantas Giovanni Serra. Na aišku, kad negalima buvo nepakviesti ir mūsų kaimynų Ukrainiečių. Apie situaciją ir išvadas kalbėjo Lietuvos parlamento gynėjas, Ukrainos karys Jevhenij Dykyj. Rusija siekia atsukti laiką atgal į 1991-uosius, kalbėjo buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenij Dykyj. „Kremlius nepripažįsta nieko, kas atsitiko per tuos 35 metus. Jie nepripažįsta šito pasaulio, to naujo pasaulio, kuris buvo sukurtas, ir nepripažįsta mūsų teisės gyventi šitame pasaulyje, kurį mes su jumis statėme 35 metus“. Buvęs „Aidar“ kuopos vadas pabrėžė, jog tai, kas vyko 1991-aisiais ir kas vyksta dabar, Ukrainai susiduriant su Rusijos agresija, yra tas pats karas. Jo teigimu, prieš 35 metus norėdama iš „Gulago išeiti į laisvę“ Lietuva sumokėjo savo kainą krauju. Anot J. Dykyj, šią kainą dabar su labai dideliais procentais moka ir Ukraina. „Jie nori apsukti viską atgal, lyg būtų 1991-ieji metai. Tai, kas įvyko, Kremliaus diktatorius vadina baisiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Jie tiesiog dabar taiso katastrofos pasekmes, ne daugiau. Ir kada tu supranti, kad jų motyvacija būtent tokia, tada aišku, kad Kremliui nėra jokio skirtumo tarp Ukrainos ir Lietuvos. Yra tiesiog eilės tvarka, pas ką ateiti“, – tikino J. Dykyj. Lietuvos parlamento gynėjo teigimu, Ukraina kovoja siekdama išlaikyti laisvę, tačiau tuo pačiu suteikia laiko Lietuvai pasiruošti galimai agresijai.
Po susitikimo Seimas susitikimo dalyvius pavaišino kariška grikių koše bei kava/arbata, dalyviams dalijo atminimo dovanėles. Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių minėjimas visiems LPVA nariams ir atvykusiems svečiams padarė neišdildomą įspūdį.
LPVA valdybos informacija
