Atkuriant Lietuvos policiją, jos naujojoje struktūroje buvo apsaugos policija, kuri perėmė
sovietmečio vidaus reikalų struktūroje veikusios nežinybinės apsaugos funkcijas ir materialinę-
techninę bazę. Apsaugos policijos pagrindinis uždavinys – organizuoti valstybinių įstaigų ir įmonių,
privačių įmonių bei fizinių asmenų turto, vežamų krovinių ir pačių fizinių asmenų apsaugą.
1991 metų kovo 5 d. VRM įsakymu Nr. 40 a/s, VRM Apsaugos valdybos Apsaugos tarnybos
skyriaus viršininkas Juozas Juodis buvo paskirtas VRM Policijos departamento Apsaugos policijos
valdybos prie Viešosios policijos valdybos vyresniuoju komisaru.
Apsaugos policija – tai vienintelis Lietuvos policijos struktūrinis padalinys, kuris tuo metu
mokesčių mokėtojams praktiškai nekainavo, nes išsilaikė iš pajamų, gautų už teikiamas paslaugas
įmonėms, įstaigoms ir fiziniams asmenims. Ši policijos rūšis, finansavimo šaltinių ir atliekamų
funkcijų požiūriu turėjo nemažai panašumų su tarpukario Lietuvoje veikusia privatine policija.
Keletą metų apsaugos policija neturėjo savų nuostatų ir vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos
įstatymu bei instrukcijomis. Vidaus reikalų ministras 1994 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtino
Apsaugos policijos valdybos nuostatus, kuriuose buvo suformuluoti pagrindiniai uždaviniai,
funkcijos, teisės ir pareigos, nustatyta organizacinė struktūra ir pavaldumas – ji tapo tiesiogiai
pavaldi Policijos departamentui, prie miestų ir rajonų policijos komisariatų buvo įsteigti apsaugos
policijos skyriai ir poskyriai, kuriuos sudarė apsaugos policijos padaliniai, centralizuotos apsaugos
pultai ir inžinerinis-techninis personalas.
1995 m.apsaugos policijos žinion buvo perduota viešosios policijos rinktinė „Skydas“. 1997 metais,
apsaugos policija turėjo apie 2000 pareigybių ir už savo uždirbtus pinigus nuomavosi patalpas,
įsigijo apie 250 tarnybinių automobilių, ginklų, specialiųjų ir ryšio priemonių. Vien Vilniuje tuo
metu apsaugos policija saugojo apie 900 objektų ir apie 3000 butų.
Šalyje kūrėsi privačios apsaugos struktūros ir reikia pripažinti, kad jos nelabai buvo pajėgios
konkuruoti su apsaugos policija, kadangi tai buvo gausi ir uniformuota struktūra, besinaudojanti
policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais, reaguodama naudojo specialiuosius
garso ir šviesos signalus. Tai įvertinus, dar 1997 metais buvo užsimota policijoje atsisakyti
apsaugos funkcijų. Nelygios konkurencijos aspektas egzistavo, tačiau svarbu paminėti, kad
periferijoje, kur tuo metu dar nebuvo privačių apsaugos įmonių, apsaugos policija buvo vienintelė
teikianti tokias paslaugas, be to, veikdama kaip viešosios policijos patruliai daug prisidėjo prie
viešosios tvarkos užtikrinimo ir nusikalstamų veikų užkardymo, todėl policijai nebūdingų
komercinių funkcijų atsisakymo procesas truko pakankamai ilgai.
Per savo egzistavimo laikotarpį, apsaugos policija patyrė eilę reorganizacijų ir savo kelią baigė
2010 metų sausio 1 d. Įvairiais laikotarpiais jai vadovavo Juozas Juodis, Jefimas Lancmanas,
Andrėjus Stalauskas ir Jonas Lazarenka.
Policijos muziejaus archyvo fotografijose – sostinės apsaugos policija 2003 m.
LPVA valdybos nario Skirmanto Andriušio informacija
