1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Prasidėjo 50 metų trukusi Lietuvos okupacija.
Valstybės sieną kirtę raudonarmiečiai užpuolė Ūtos (Alytaus apskr.) pasienio užkardą ir nužudė pasienio policijos pareigūną Aleksandrą Barauską. Patikrinęs savo sargybos postus A. Barauskas tą naktį su šeima ilsėjosi savo bute mediniame vieno aukšto name. Butas kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė. Maždaug 3 val. 40 min. apie 20 sovietų kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Apšaudymas tęsėsi apie 20 minučių, o po to į būstinę buvo mesta granata, ji sprogo prie buto langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas pasieniečiui iššovė į galvą. Įvykį matė net 8 liudininkai – A. Barausko žmona, kaimynai, namo šeimininkai, taip pat į pagalbą atskubėję dar du Lietuvos policininkai, kurie taip pat buvo apšaudyti ir pasitraukė. A. Barauskas mirė jau vežamas pas gydytoją.
Tą pačią dieną sovietų kariškiai nuginklavo ir pagrobė pasienio policijos Vilniaus baro 6-ojo rajono pasienio policininką Vytautą Stulginskį. Jis buvo nuvežtas 10 km nuo Lietuvos sienos, ten tardytas. Taip pat apie tos pačios dienos 10 val. ryto Alytaus pasienio policijos bare prie Milvydų kaimo sovietų kariškiai užpuolė ir pagrobė pasienio policininką Joną Aleknavičių. Panašiai nutiko ir netoli Švenčionėlių. Ten nukentėjo devyni Lietuvos pasienio policininkai, iš kurių buvo atimti ginklai, asmeniniai daiktai, jie buvo žeminami, patyrė įvairius kūno sužalojimus (kaip viskas panašiai vyko 1991-aisiais, kada sovietų kariškiai ir omonininkai užpuldinėjo Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pasienio postus ir užiminėjo kitus reikšmingus šalies objektus).
Jau netrukus policijoje prasidėjo pertvarkos – vidaus reikalų ministru paskirtas komunistas M. Gedvilas, atleistas Policijos departamento direktorius K. Svilas, vietoje jo paskiriant sovietams lojalų A. Bručkų, pradėti atleidinėti aukštesnieji policijos vadai, o nepasitikint lietuviškąja policija, pakeitus Policijos įstatymą, greta veikiančios policijos buvo įsteigta liaudies milicija. Buvo naiviai manoma, kad milicija bus policijos žinioje ir šiai padės palaikyti viešąją tvarką.
Naujojo policijos vadovo įsakymas paklusti sovietinei santvarkai
Didelis akibrokštas policijos pareigūnams buvo naujosios valdžios reikalavimas nusiimti „buržuacinės valdžios atributą“ – antpečius. Bet tai buvo tik žiedeliai, palyginus su tuo kas laukė artimoje ateityje.
Paskutinė Aukštesniosios policijos mokyklos absolventų laida išleistuvių metu
Tragiškomis Lietuvai dienomis, mokslą baigė Aukštesniosios policijos mokyklos paskutinės laidos absolventai. Deja policijos valdininkų antpečiai jiems įteikti nebuvo. Istorinė nuotrauka iškalbinga – keistai atrodanti uniforma be antpečių, liūdni ir susimąstę veidai.
Lietuvos Policija buvo visiškai likviduota, vietoje jos įsteigta SSSR darbininkų ir valstiečių milicija, atleidus policijoje tarnavusius asmenis. Tuomet į sovietinę miliciją buvo priimami net teisti už kriminalinius nusikaltimus asmenys, o išleisti iš įkalinimo įstaigų komunistai užėmė vadovaujančius postus, atsirado politinių vadovų (taip vadinamų „politrukų“) institutas, nereikalauta atitinkamo išsilavinimo.
Naujoji sovietų valdžia policijos pareigūnus laikė socialiai pavojingais „buržuazinio rėžimo“ ramsčiais, todėl jie ir jų šeimos nariai masiškai buvo įtraukiami į deportacijos sąrašus ir nemažai jų, 1941 m. birželio 14-18 dienomis buvo išvežti į atokius SSSR šiaurės rajonus, kur buvo priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis, daugelis jų ten ir žuvo. Nemažai policijos pareigūnų buvo suimti, juos išvadavo tik prasidėję karo veiksmai tarp Vokietijos ir SSSR. Prasidėjus karui, nuo besitraukiančios sovietinės kariuomenės rankos krito buvę Lietuvos policijos pareigūnai Jonas Antanavičius, Petras Beržanskas, Mykolas Repšys, Albinas Sargūnas, Antanas Strauka, Adomas Švogždys, Blažiejus Vaičkus ir kiti.
1944 metų vasarą, sovietinei kariuomenei artėjant prie Lietuvos, ne iš pasakojimų girdėję apie sovietų žiaurumus, dalis buvusių policijos pareigūnų pasitraukė į vakarus, kiti stojo į Lietuvos partizanų gretas, kur žuvo su ginklu rankoje gindami Lietuvą.
Lietuvos policijos muziejaus informacija
