Gruodžio 1 d. uždarant daugiau nei pusmetį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios erdvėse vykusią interaktyvią ekspoziciją „Tvirtai pasiryžta“, skirtą Lietuvos policijos įstatymo 30-mečiui, VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, Lietuvos policijos veteranų asociacija (toliau-LPVA) ir Policijos departamentas prie LR VRM pakvietė pasikalbėti apie rašančius policijos pareigūnus, veteranus ir šiuolaikinius rašytojus, kuriančius policijos tema.  Susitikime kalbėtasi apie ypatingą tuometinės milicijos virsmą į policiją, stipriai įsirėžusį žmonių atmintyje, atspindėjusį ne tik besikeičiančius politinius procesus, bet ir žmonių vidines dilemas, vertybinius pasirinkimus. Greičiausiai todėl ir šiuolaikiniai rašytojai, menininkai imasi kalbėti šia tema, per literatūros kūrinius, teatro pastatymus. Ką reiškia knygų rašymas patiems pareigūnams, ar tai hobis ar savotiška pareiga fiksuoti ir dalintis istorija? Diskutuota ne tik apie rašymo svarbą, bet ir apie rašymo kultūrą, kas galėtų paskatinti jaunąją kartą tęsti taip solidžiai pradėtą policijos veteranų darbą.

Renginyje dalyvavo Policijos departamento darbuotojai, šalies LPVA filialų atstovai, Kauno Policijos mokyklos kursantai, kiti svečiai.

Renginyje savo įžvalgomis apie Lietuvos nepriklausomybės pradžią dalinosi pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, 1989-1991 metus aprašęs savo memuaruose „Lemtingi metai. VRM istoriniuose įvykiuose“.

Sudėtingą ir dviprasmišką Lietuvos policijos laikotarpį II pasaulinio karo metais tiriantis, ilgametis VRM tarnautojas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Stankeras, kalbėjo apie  darbo su istoriniais dokumentais, įvairiapusių tyrimų svarbą. Apie politikų dažnai formuojamas nuostatas, siekius tik juodai arba tik baltai „nudažyti“ tam tikrus įvykius, procesus Lietuvoje – tiek II pasaulinio karo metais, tiek tarybiniu laikotarpiu. Autorius pabrėžė, jog neturėtų būti kuriamas bendras, suniveliuotas ir paviršutiniškai apibendrintas sudėtingų įvykių vaizdas, nesistengiant tirti jų iš esmės, pasiliekant prie savotiškai iškreipto praeities matymo, visiems tų įvykių dalyviams „klijuojant vienodas etiketes“.

Apie netolimos praeities ir šiuo metu vykstančių įvykių fiksavimo svarbą mintimis dalinosi buvęs Policijos departamento prie VRM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus komisaras Zurabas Džavachišvilis, 2001 m. parašęs dokumentinę apybraižą „Vilniaus OMON-as iki ir po viduržiemio“, bei kartu su kolega – pirmuoju nepriklausomos Lietuvos policijos komisaru Pertru Liubertu rašantis Lietuvos policijos kroniką „Angelo sargo skrydis“, nuo 2004 m. išleisti jau šeši šios kronikos tomai ir šiuo metu leidybai rengimas septintasis.

Buvęs Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis komisaras Alfredas Vilbikas, savo laiką skiria šiuolaikinei teismų ir teisėjų istorijai, Šiaulių miestui ir jo policijai Lietuvos įvykiuose nuo 1990 iki 2010 metų. Renginyje jis pažymėjo ir lokalių įvykių fiksavimo svarbą, padedantį geriau suprasti valstybės įvykių kontekstą.

lgametis kriminalistas, buvęs Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas 2006 m. Lietuvos respublikos vardu į Pasaulio policijos pajėgų ir pataisos sistemų enciklopedijai parengė medžiagą apie Lietuvos policiją. Susitikime teigė, kad labai svarbu, jog prieš 30 metų atgimusi policija nuolat teiktų informaciją ir pasauliniams enciklopediniams leidiniams.

Susitikime kalbėjęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas, šiais metais išleido knygą „Iš kriminalisto gyvenimo“. Jį rašyti paskatino knygų apie nusikalstamo pasaulio atstovus gausa, ir savotiška tyla apie žmones, kurie likvidavo Lietuvoje veikusias organizuoto nusikalstamumo grupuotes, apie jų pastangas atskleidžiant vidinius nusikaltėlių ryšius, santykius, psichologiją, nesuvokiamą žiaurumą. Tad jo knygą skirta plačiajai visuomenei, siekiant parodyti sudėtingą kriminalistų darbą. Aktyvus policijos veteranas, šiuo metu dirbantis Kalėjimų departamento prie  LR TM direktoriaus pavaduotoju, Gintautas Šarauskas 2019 m. išleido knygą „Prakalbinto stalo istorija“, skirtą Radviliškyje kriminalistinių tyrimų poskyrio vyriausiuoju ekspertu dirbusiam kriminalistui Kazimierui Liepai atminti. Jis teigė, kad jautė pareigą įamžinti jau anapilin išėjusio, tačiau legenda tarp kolegų buvusio, neeilinių gebėjimų kriminalisto, atskleidusio to meto vieną didžiausių organizuoto nusikalstamumo bylų, atminimą.

Kalbant apie žymius žmones, pernai Arvydas Augas pristatė savo knygą „Tėvas Stanislovas KGB gniaužtuose“, kurioje  parodo sudėtingą tarybiniais metais gyvenusių dvasininkų situaciją, jų persekiojimų mąstą.

Susitikime dalyvavęs rašytojas Rimantas Kmita, teigė, kad rašant savo bestseleriu tapusį romaną „Remyga“, naudojosi ir susitikime dalyvaujančių autorių išleistomis knygomis bei to meto spauda. Pagrindiniu personažu pasirinkęs jaunuolį, išeinantį dirbti į miliciją ir nepriklausomybės virsmo metu tampantį policininku, norėjo parodyti policijoje dirbantį žmogų kaip daugiabriaunę asmenybę, per save atskleidžiančią to meto visuomenės vaizdą. Šios pjesės inscenizacijos ėmėsi vienas žymiausių Lietuvos režisierių, Oskaras Koršunovas su Šiaulių dramos teatro aktoriais pernai pastatęs to paties pavadinimo spektaklį.

Renginio dalyviai kalbėjosi ir apie detetektyvinės literatūros žanrą. Zurabas Džavachišvilis iki dabar yra išleidęs 12 detektyvinių romanų. 4 iš jų parašyti kartu su kitais kolegomis: kriminalinės policijos pareigūne Beata Januškaite, taip pat kriminaliste, prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus vadove Reda Sirgediene ir naujausias su Petru Liubertu.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas, taip pat šiais metais jau išleidęs septintą savo knygą, renginyje dalyvavusiems veteranams linkėjo drąsos imantis rašyti, o Lietuvos policijos mokyklos studentams domėtis ir skaityti. Klaipėdos kriminalinės policijos veteranų klubo vadovas Vladimiras Plotkinas, teigė, kad mylimą profesiją galima įamžinti ir kitais būdais. Pernai metais Klaipėdoje pastatyta skulptoriaus Sergejaus Plotnikovo skulptūra, „Seklys“, skirta kriminalistams pagerbti.

Susirinkusius kalbino VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centro vadovė Lina Blažytė. Pilną susitikimo įrašą, norintieji neužilgo galės pamatyti centro YouTube kanale.

Bendrystės ir socialinių inovacijų centro informacija