Ši Lietuvos policijos profesinių sąjungų organizuota akcija yra labai savalaikė, nes nežiūrint į pasiektą progresą tam tikrose srityse, visumoje Lietuvos Policijos būklė turėtų būti ženkliai geresnėje situacijoje. Artėjantys rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, galimas valdančiojo politinio elito pasikeitimas, aukščiausiųjų šalies institucijų tarpusavio bendravimo retorika verčia susimąstyti:
Ar tai neatsilieps Lietuvos Policijai, apskritai statutinėms tarnyboms ir specialioms tarnyboms.
Istorija žino nemažai pavyzdžių, kada į vienos ar kitos tarnybos vadovų postus buvo skiriami, švelniai tariant žemos kompetencijos, neturintys profesinių įgūdžiu, tačiau itin lojalūs valdantiesiems, asmenys. Prisiminkime, kad ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžią. Reorganizuojant Policiją buvo panaikinti Kovos su organizuotu nusikalstamumu padaliniai, iš darbo atleisti, ar savo noru tarnybą masiškai paliko patyrę Kriminalinės policijos pareigūnai. Rezultatas – nusikalstamumas šalyje subujojo. Nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ netgi viešai spaudoje pareiškė –„Vilnių valdome mes“. Kartais abejonių sukelia ir šių dienų praktika. Pastaraisiais metais teismai išteisino eilę miestų ir rajonų vadovų, savivaldybių tarnautojų, įmonių vadovų. Tai byloja apie ikiteisminio tyrimo institucijų darbo broką , kompetencijos stoką, bet tuo pačiu metu verčia pamąstyti – ar tyrimas pradėtas pagrįstai, ar nekyšo politinės konkurencijos ausys?
Su nerimu kalbu apie tai todėl , kad baigiasi Policijos Generalinio komisaro, kitų statutinių tarnybų vadovų kadencija ir labai svarbu, kad politikų rietenos neturėtų įtakos Policijos Generalinio komisaro parinkimui ir paskyrimui į pareigas.
Depolitizuotas, departizuotas pareigūnas buvo, yra ir turėtų išlikti kertiniu profesijos principu. Pastaruoju metu dėmesį atkreipia gana nemažas policijos pareigūnų ne komplektas. Tarnybą palieka patyrę, dešimtį ir daugiau metų tarnybai atidavę pareigūnai, o tuo tarpu naujai papildančių policijos gretas kiekis nėra toks, kokio norėtųsi. Tokia padėtis, mano manymu, susiklostė ne per du ar tris metus. Tai eilės metų atsainaus valstybės požiūrio į policijos sistemą rezultatas. Ir ne vien atlygis čia svarbu, nors, žinoma, atlygis tikrai ne paskutinėje vietoje. Nuolatinėje įtampoje, stresinėse situacijoje atsiduriantys pareigūnai tikisi ir oriai gyventi, be problemų išlaikyti šeimą ir panašiai. Aš gi norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitką: visiškai neseniai Vidaus reikalų ministerija atsisakė VRM Kultūros ir sporto rūmų Žirmūnuose, mokymo centro „Dainava“ Druskininkuose, poilsio namų „Pušynas“ Palangoje. Remontui uždarytas pareigūnų medicininės reabilitacijos centras Trakuose, miglotas VRM ligoninės likimas Vilniuje. Kai pagalvoji, jau beveik nieko ir nebeliko. Vietoje buvusios VRM „Dainavos“ poliklinikos pastatyti prabangūs apartamentai.
Suprantu, jog gyvenimas eina į priekį, bet lygiai taip pat žinau jog toli gražu ne kiekvienas pareigūnas išgali privačiai gydytis, tvarkytis dantis, atostogauti pasaulio kurortuose . Lengviausia pasakyti jog šios įstaigos yra sovietinio relikto palikimas. Tačiau analogiškas įstaigas turi Lenkija, Vokietija, kitos Europos šalys.
Manau, iš esmės būtina tobulinti policijos profesinio rengimo sistemą. Kaip žinome, pirminės grandies policijos pareigūnus ruošia Kauno Policijos mokykla. Mykolo Romerio universiteto Kauno viešojo saugumo fakulteto absolventų skaičius didesnės įtakos ne komplekto mažinimui neturi. Kasmet iš šios mokymo įstaigos į policijos įstaigas ateina vos kelios dešimtys absolventų. Dėl šių bei kitų priežasčių tyrėjais, atitinkamų grandžių vadovais dirba kitų, civilinių specialybių atstovai. Dėl to neretai nukenčia darbo kokybė. Mano galva, iš dalies ir dėl nepakankamo profesinio rengimo neretai peržengiamos būtinosios ginties būtinojo reikalingumo, ribos, specialios priemonės, šaunamasis ginklas naudojamas stabdant, vaikantis keliais ir keliukais automobilius, motociklus ir pan.
Rezultate žūsta, sužalojami žmonės, teisiami pareigūnai.
Prieš kelis dešimtmečius turėjome savo pasididžiavimą Lietuvos Policijos Akademiją, vėliau, dėl politikų užgaidų, tapusią Mykolo Romerio universitetu. Tai buvo pagrindinė policijos pareigūnų ruošimo kalvė.
Apmaudu ir labai gaila kad ši Alma Mater ne grįžtamai išėjo iš VRM pavaldumo, todėl siūlyčiau atgaivinti prieš kelis metus iškeltą idėją steigti specializuotą policijos mokymo įstaigą, kuri galėtų vadintis Policijos Kolegija. Taip pat reikėtų keisti požiūrį į Lietuvos Policijos vaidmenį kovose už Lietuvos Nepriklausomybę 1990-1991 metais. Stebima tendencija, kad Policijos vaidmuo šiuo istoriniu laikotarpiu sąmoningai ar iš nežinojimo yra menkinamas. Į oficialius Laisvės gynėjų susitikimus, Medininkų aukų pagerbimą reikia prašytis. Policijos pareigūnų profesinį kuklumą užgožia ultra patriotai rėksniai, mistinių pulkų, specialių būrių veikėjai.
Pernai rudenį policijos veteranų iniciatyva Kaune priešais istorinį policijos komisariato pastatą iškilmingai atidengtas obeliskas „Lietuvos Policijai – Angelams Sargams“. Tai didelis įvykis policijos bendruomenei. Pagaliau turime vietą, kur policijos, kitų institucijų pareigūnai, užtikrinantys rimtį ir saugumą šalyje gali susikaupti, prisiminti kolegas, žuvusius tarnyboje, padėti padėkos gėlių puokštę.
O ir šiandien, Policijos dienos išvakarėse Kaune, prie šio obelisko vyksta pareigūnų, policijos mokyklos kursantų, veteranų šventinis susitikimas. Obeliskas pastatytas Kauno miesto savivaldybės, policijos pareigūnų, veteranų bei bičiulių lėšomis. Kaip buvęs meras aš puikiai suprantu kolegą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Nepriklausant šalies valdančiajai politinei jėgai, dėl šio sprendimo jam teko atlaikyti oficialių kontroliuojančių institucijų, žiniasklaidos, ultra patriotinių jėgų puolimą. O kiek purvo buvo išpilta policijos adresu…
Tenka apgailestauti, kad dėmesio istorinės atminties įamžinimui pritrūko iš mūsų gimtosios Vidaus reikalų ministerijos. Nei lėšomis, nei dėmesiu, nei palaikymu ar kritika Vidaus reikalų ministerijos vadovybė mūsų nepalaikė. Nesakau, kad nereikia, bet tvoros statyba pasienyje sulaukė ženkliai didesnio dėmesio.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę 1991 m. spalio 2 d. švenčiant pirmąją Angelų Sargų – Policijos dieną, tuometinio Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų komplekso teritorijoje tarp rūmų pastato ir dabar pastatytos degalinės „Orlen“ sklypo buvo suformuotas skveras, kuriame pagrindiniais akcentais tapo Lietuvos valstybės kontūrus žymintis paminklinis akmuo su įrašu „Kritę Didvyriais – atgimę Ąžuolais“ ir ąžuolų giraitė. Dalyvaujant valstybės vadovams ir bažnyčios hierarchams jį pašventino tuometinis Vilniaus arkivyskupas Juozas Tunaitis, suteikdamas sakralumą šiai vietai. Aukų artimieji pasodino Atminimo ąžuoliuką. Tai tapo tradicija – kiekvienais metais švenčiant Angelų Sargų dieną būdavo pasodinama po ąžuoliuką. Tokiu būdu buvo siekiama įamžinti Lietuvos laisvės kovose, tarnyboje žuvusių policijos ir kitų vidaus reikalų sistemos pareigūnų atminimą. Ilgą laiką per Angelų Sargų – Lietuvos Policijos dieną ir kitas valstybines šventes čia buvo organizuojami vieši policijos ir kitų vidaus reikalų tarnybų renginiai, pagerbiami žuvę pareigūnai, jų atminimui pasodinant ąžuolus. Čia prisiekdavo į policijos tarnybą stojantys jaunuoliai. Šiandien čia auga tvirtų ąžuolų giria.
Per pirmuosius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečius fizine ir dvasine prasme susiformavo unikali ir vienintelė žuvusių pareigūnų atminties minėjimo, pagerbimo ir maldos vieta. Deja, metai bėga, paminklinis akmuo reikalauja remonto, nuolatinės priežiūros, o veteranų gretos retėja, sveikata prastėja, savo jėgomis prižiūrėti skverą vis sunkiau. Dėl šios priežasties Policijos veteranų Asociacija prieš gerą dešimtmetį, o vėliau beveik kasmet kreipdavosi į VRM vadovybę prašydama pagalbos tvarkant sakralinę vietą. Visi lyg ir žadėdavo, bet reikalai nejudėjo. Pribloškė dabartinės VRM atsakymas: „Paminklinio akmens VRM balanse nėra“, suprask, mes niekuo negalime padėti.
Paprašyta renginiui skirti pučiamųjų orkestrą Vidaus reikalų ministerijos kanclerė atkirto „O kokią pridėtinę vertę iš to turės ministerija?“. Lietuvos Policijos veteranų Asociacija inicijavo kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybę kad šioje vietoje būtų teisiškai įkurtas Angelų Sargų skveras. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2022 m. savo sprendimu oficialiai minimam objektui suteikė Angelų Sargų skvero pavadinimą. Atskyrus Angelų Sargų skvero sklypą nuo kitų sklypų, beliko jį užregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau pasidomėjus paaiškėjo, kad minėtas sklypas iki šiol neįregistruotas. Dėl šios priežasties negalime vystyti skvero projekto ir perduoti į Vilniaus savivaldybės balansą paminklinio akmens.O per tą dešimtmetį beveik skvero vietoje išdygo lenkų valdoma „Orlen“ kuro degalinė, priešais skverą puikuojasi „Circle K“ degalinė. Juokaujant galima sakyti , kad trūksta tik „Lukoil“ degalinės.
Generaliniam Policijos komisarui paprašius ateinančių metų biudžete Policijai papildomai skirti 100 milijonų eurų, Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Policijos prašymą laiko derybine taktika ir pinigų skirti nežada. Štai toks požiūris į Lietuvos policiją šiandieną.
Dėkoju už dėmesį.
Vytautas Grigaravičius
2024 m. spalio 1 d.
