Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę ir pradėjus kurti savas pasienio institucijas, Sovietų Sąjunga, negalėdama su tuo susitaikyti, organizavo išpuolius. Sovietų kariškiai ir omonininkai, vykdami pro Lietuvos įkurtus pasienio postus, nepraleisdavo progos pasityčioti iš budėjusių beginklių Lietuvos pareigūnų. Juos mušdavo, terorizuodavo, grasindavo susidorojimu. Taip pat būdavo fiksuojami postų ir automobilių padegimai, dokumentų naikinimo ir Lietuvos valstybinės vėliavos išniekinimo atvejai. Skaičiuojama, kad 1990 m. – 1991 m. buvo įvykdyta 18 išpuolių, kurių metu nukentėjo 62 Lietuvos pasienio apsaugos punktų pareigūnai. Tokiu būdu užpuolikai siekė įbauginti Lietuvos visuomenę ir parodyti atkurtos valstybės bejėgiškumą. Po užpuolimų Lietuvos pareigūnai nesitraukė, operatyviai likviduodavo padarytą žalą ir vėl grįždavo į tarnybą.
Žiauriausias teroro aktas buvo įvykdytas 1991 m. liepos 31-osios ankstyvą rytmetį – Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du (vienas jų – Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų mirė ligoninėje 1991 m. rugpjūčio 2-ąją) Lietuvos Respublikos pareigūnai, kurie ėjo tarnybines pareigas saugodami Lietuvos Respublikos sieną. Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON smogikų aukomis tapo: vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius ir vėliau nuo žaizdų miręs Ričardas Rabavičius. Išgyveno vienintelis muitinės pareigūnas – sunkiai sužeistas Tomas Šernas.
1991 m. rugpjūčio 3 d. vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žuvusieji buvo pašarvoti Sporto rūmuose, laidotuvėse dalyvavo daugybė žmonių, tarp jų Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, įvairių institucijų atstovai, užsienio lietuviai. Laidotuvių metu žuvusius ginklo brolius pagerbė Lietuvos kariai, pasienio, policijos ir muitinės pareigūnai. Po gedulingų mišių Katedroje daugybė žmonių žuvusiuosius lydėjo į Antakalnio kapines. Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai buvo palaidoti šalia 1991 m. sausio 13-osios Sovietų Sąjungos agresijos aukų.
ATIDUODAMA PAGARBA ŽUVUSIEMS KOLEGOMS
1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Medininkų pasienio kontrolės poste nužudyti Lietuvos Respublikos pareigūnai už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinais (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1992 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku nužudyti pareigūnai už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo apdovanoti (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliais.
EKSPOZICIJOS SKIRTOS ATMINTI MEDININKŲ AUKAS FRAGMENTAS LIETUVOS POLICIJOS MUZIEJUJE
Nustatyta, kad žudynes įvykdė tuometinio Rygos OMON (ypatingos paskirties milicijos būrys) milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Visiems keturiems Lietuvos teismai skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis K. Michailovas, kiti užpuolikai nuteisti už akių.
2021 m. birželio 29 d., artėjant 30-osioms Medininkų žudynių metinėms, Lietuvos Respublikos Seimas liepos 31-ąją įtraukė į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą ir įtvirtino šios dienos pavadinimą: „liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena“.
