Lietuva mini neeilinę sukaktį – sukanka 33 metai, kai mūsų šalį paliko paskutiniai okupacinės Rusijos kariuomenės daliniai. Lietuva, pirmoji iš tuo metu sovietinių respublikų, paskelbė nepriklausomybę dar 1990 metų kovo 11 d., bet tikroji nepriklausomybė prasidėjo1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min., kada paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas oficialiai kirto Kenos geležinkelio stotį. Šis įvykis galutinai užvėrė pusę amžiaus trukusį skaudų okupacijos puslapį. Lietuvos laisvė nebuvo gauta dovanų – ji buvo iškovota.
Rusijos kariuomenės išvedimas tapo milžinišku diplomatiniu ir pilietiniu laimėjimu, kurį nulėmė kelios esminė detalė:1992 m. birželio 14 d. vykusiame referendume net 90,67 % Lietuvos piliečių pareikalavo neatidėliotino ir besąlygiško svetimos kariuomenės išvedimo, o Lietuvos savanoriai ir kariuomenė blokavo rusų karines bazes, neleisdami nelegaliai traukiniais ar oru įvežti naujų šauktinių papildymo. Lietuvos policijos pareigūnai kartu su pasieniečiais bei Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) kariais budėjo specialiuose patikros postuose. Per aktyvios blokados mėnesius jie patikrino per 18 tūkstančių karinių automobilių, užtikrindami, kad nebūtų nelegaliai įvežama naujų šauktinių ar ginkluotės.
Didžiulėmis diplomatinėmis pastangomis Lietuva pasiekė, kad kariuomenė iš jos teritorijos būtų išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ar Estijos. Išvedimo pradžioje šalies teritorijoje vis dar buvo dislokuota apie 34,6 tūkstančio Rusijos karių, tūkstantis tankų, apie du tūkstančius šarvuočių ir šimtai lėktuvų. Visas šis arsenalas buvo išprašytas be kraujo praliejimo – derybų, nepalaužiamos politinės valios ir tarptautinio spaudimo dėka. Policijos ekipažai lydėjo išvedamų dalinių kolonas nuo jų dislokacijos vietų iki pat valstybės sienos. Tai leido išvengti chaoso keliuose ir galimų incidentų su civiliniu transportu, o policijos ir KAM struktūrų bendradarbiavimas leido pasiekti, kad toks milžiniškas svetimos ginkluotės arsenalas mūsų šalį paliktų be didelių incidentų. Minėdami šią dieną, šiandienos geopolitiniame kontekste suprantame jos reikšmę dar giliau.
Matydami Rusijos agresiją Ukrainoje, aiškiai suvokiame: laisvė nėra derybų objektas ar laikina nuolaida. Ši sukaktis – tai ne tik skausmingos praeities prisiminimas, bet ir priminimas mums visiems išlikti budriems, vieningiems ir branginti kiekvieną laisvą dieną.
Informaciją paruošė LPVA valdybos narys Skirmantas Andriušis
